Nukelk, žmogau, kepuręUž tuos, kur pažinai.Kurių čia kaulai guliIr dūla pelenai.Kurie kadaise juokės,Kalbėjo eilėmis.Tačiau nutrūko šokis –Į salę nebegrįš…Nukelk kepurę laikui,Kuriam dabar esi.Ir tuos, kur duoną raikoKažkur toli, toli…Kurie šviesos nemato –O tu esi – šviesa.Su žvakele prie kapoSustingsti maldoje…***Liepsna su vėju pinas,Užplūsta ilgesys.Kepurėn prie krūtinėsKeli lašai nukris… Jūratė Norvaišienė, 2024 m.Read More